Snieginiai sportbačiai ir day off

Zebrioks ir Rutelioks in Trade Show. Su uniformom ;D

Buvo tam Trade Show ir katinu didziuliu ;>> Sioj foto matosi ir snieginiai-iseiginiai sportbaciai ;D

Rutelioks dirbo issijuoses :>>

Imones ofise. Paveikslas. Sitam kambary valgom lunch ;>>

Tik dabar iš lovos išlipom (kokia 11 val) su Rūtele – juk mums laisvadienis! Taip taip, šį penktadienį nereikia į darbą, nes visą savaitę turėjom kažką panašaus į „KTU Karjeros dienas“ ar universitetų mugę „Litexpo“ rūmuose, bet belekaip didesniame plote ir, aišku, ten buvo įvairiausio plauko spausdinimo įmonių bei daugybė padavėjų, todėl:

1. Prisirinkom su Rūtele visokių nesąmonių – didelių spalvotų plakatų, tušinukų, skaičiavimo mašinėlių, meškiukų ir t.t.

2. Susipažinom su savo įmonės kolegomis (tobuli jie), pabendravom su kitų, Rūtelė dar įžimybe tapo – buvo įdėta tos parodos laikraštin.

3. Prisivalgėm ir prisigėrėm iki soties, nes tai buvo pirmasis „trade show“ Nyderlanduose, kuriame nemokamai buvo gėrimai ir valgymai visi. Mes pirmadienį buvom parduotuvėj, prisipirkom milijoną maisto, bet tik šiandien jį valgyt realiai pradėsim.

Bet šiaip tai buvo pirmosios mūsų darbo dienos ir tikrai DIRBOM. Mūsų įmonė turėjo ten 2 stendus, tai mus su Rūtele visada išskirdavo ir tik retkarčiais susitikdavom: reikėjo daug šypsotis, fotografuoti, dalinti kviečiamuosius vokus prie mūsų stendo ir pan. Visą dieną negalėdavom prisėsti (tik kai valgydavom), nes maždaug čia labai nemandagu būtų pirkėjų atžvilgiu ir šiaip neprieitų prie mūsų stendo, jei koks vienas sėdėtų iš mūsų, žodžiu, biškutį nesąmonė.

O dabar apie snieginius sportbačius. Juk aš važiuodama čia tikėjaus vos ne pavasario, tai neįsidėjau jokių žieminių batų, tuo labiau juodų. O juk parodoj turėjom oficialiai atrodyt. Gavom iš įmonės po 3 marškinukus su logotipu kiekvienai dienai, tai teko prisiderint prie jų juodus sportbatukus. O dar kaip tyčia pasnigo čia. Visi bijojo važiuot su mašinom. Juk Nyderlanduose nėra pirkti žieminių padangų! Čia realiai niekada žiemą nesninga. Nu žodžiu...tik spėk atvažiuot, tai iškart nesąmonės vyksta ;D

Tai vat penktadienį per day off keliavom su Rūtele traukiniu į Arnhem. Bilietus reikia pirktis prie stoties su aparatais. Kadangi mūsų kortelės netiko, o metalinių pinigų neturėjom, tai žmonės patarė važiuot „zuikiu“. Tai taip ir padarėm. Arnhem mažesnis už Kauną, bet veiksmo jame daug daugiau. Jame visi barai vienoj vietoj, tai vakarais visas jaunimas marširuoja po visus. Kartais jau vėlai atvažiuoja policija, jog iškrapštytų visus laukan, tačiau dažniausiai barai veikia iki tol, kol žmonių juose būna. Nepatikėsit, Arnheme valgėm su Rūtele pušį ;D buvom picerijoj, tai vienas ingredientas buvo „pine“. Užmiršom, ką tai reiškia, tik paskui išsivertėm į lietuvių kalbą ;D tai žodžiu apsivalgėm medžių ;D ir dar Rūtelė pametė pirštines dieną prieš tai ;D ir dar toj parodoj labai galvą susitrenkė ;D bet šiaip tai sekas mums didesnę laiko dalį ;D Aj, grįžtant traukinių stoty teko mažumėle luktelt, nes kažkas traukiniams atsitiko. Tai tada pirmą kartą užuodėm žolės kvapą. DAUG žolės kvapo. Gal iš nervų žmonės rūkyt pradėjo. Negali žinot ;D

Tai taip ir gyvenam.

Zebrioks

2010 02 12