Toks kažkoks kitoks tas mano gimtadienis (Pasenėjimas 2)

2010 04 09
Mūsų bosas gudročius prigrasino mus su Renata, kad privalom atsinešti tortą gimtadieninę dieną, tai šventės pradžią galima laikyti balandžio 9d. ofise =) Renata irgi gudruolė, sudėtingai pargabenamą, tačiau tobulą, dovaną įteikė ofise. Tokią dovaną, kuri man visad primins geriausią laiką - nuo vasario 8d. iki balandžio 10d. – Olandijoje. AČIŪ!
Artėjo vakaras. Artėjo ir pasilinksminimai. Iš tikrųjų buvo gerai negalvot, kur bus tas mano gimtadienis ir su kuo! Nes jis tiesiog turėjo būti. Ir buvo! O svečiai ir vieta patys „atsirado“.
Lydėjo tą vakarą mane daug malonių atsitiktinumų, kuriuos aš juk taip dievinu! Neviešinsių jų. Grįžus Lietuvėlėn papasakosiu asmeniškai. Buvo gaila riedėti iš Arnhem atgal į Duiven. Lovą pasiekiau švintant.

Prieš pasilinksminimus Arnhem'e (aš dar tik 23)

2010 04 10
Balandžio 10d. sutikau vidudienį. Pirmieji sms, pirmieji skambučiai (Ačiū Simutei), pirmosios žinutės užvaldžiusios internetą. Rytinė gimtadieninė pica. Dovana nuo mūsų naujos močiutės. Saulė. Renatos nekantrumas sulaukti aštuntos vakaro (tikrosios mano gimimo minutės) ir dar milijonas dovanų: tomagošis, gėlėtas skambutis dviračiui, vokų rinkinys su mano idealiąją fraze: aš esu vyresne negu atrodau!, burbulai.
Vakare užsinorėjau lietuviškesnio gimtadienio: pasidengėme stalą ir smagiai priplepėjome. Braškės, tortas, lašišiniai sumuštinukai, vynas... Po to pats tobuliausias filmas, kurį dar manau žiūrėsiu milijonus kartų: 500 days with Summer.

Balandžio 10-osios pusryčiai

Zebriuko dovanos Man

Vakarinė dalis. Gimtadieninis stalas

Galvoju norą... Oi ilgai... Tada pučiu žvakę...

Tortas ir svečiai =)

2010 m. balandžio mėnesio kitos dienos iki šiandien
Vis dar gaunu užsilikusius sveikinimus. Gera grįžus iš darbo ant kėdutės pamatyti spalvotą voką; gera, nuskambėjus sms signalui, rasti „sorry, veluoju, bet sveikinu“. Ir dovanas net gaunu (tik nemoku naudotis jomis!)! Ir net pasiūlymus dar kartą atšvęst gimtadienį, “kur nors” ant stogo su degančiu laužu ir vienu kitu pažįstamu ir nepažįstamu žmogėnu (ačiū sutiktiems nuostabiems draugams čia). Džiugina jie mane... ir primena gimtadieninį gėrį! Be to šaldytume dar guli torto gabalėliai... Kažkaip negerai užsilikę. Nepasiūlysiu paragauti.

Trumpai
Gimimo diena aš tikrai privalėjau gimti iš naujo! Stengiausi!.. Po metų pažiūrėsiu ar man pavyko...
Taip, tikrai turėjau tokį kažkokį kitokį tą savo gimtadienį... Gera diena naujai pradžiai buvo!..

Pasenęs, gal kiek pakitęs, Rūtuliukas
2010 m. balandžio 16 d.

Velykas turėjom Itališkas! =)

Renata ir jos daina Snaigė

Velykų rytą sutikom užtinusiomis akimis Amsterdamo centre, iš kur apie pietus pajudėjom link Huizen miestuko. Vos keli sustojimai ir mes vietoje. Traukinių stotyje jau lauke mašina. Važiuojant link namų išgirdom pasakojimus apie aplinkinius rajonus, kurie pasak pasakotojų - turtingųjų kvartalai. Ilgos istorijos, kas kaip ir kodėl, tai tiek to...

Taigi, Velykų šventę apturėjom itališką! Idomumas buvo pažinti dar vieną kultūą. Bent man italai labai svetingi pasirodė. Stalas prikrautas visokių keistų virtų svogūnų ir įdomiai kvepiančių sūrių ir kitokiais vardais vadinamų patiekalų, kurių neatsimenu. Valgėm ir vėl daug! Prieš kiekvieno patiekalo ragavimą, išklausydavom pasakojimus apie specialius tam tikram Italijos regionui “priklausančius” patiekalus ir panašiai. Smagu. O kito patieklų stalas tai dažnai!... Po to sekė gitarų “šou”, kur aišku ir Renata pagrojo lietuvišką dainelę apie Snaigę.

Velykų "organizatorės": omos dukra ir jos draugė italė

Itališkas Velykų stalas

Vyrų pareigos po Velykiškos vakarienės

Vakarui pasibaigus iškeliavom į savo miegojimo namus. O taip! Miegojom mes tai pas mūsų omos dukters draugę. Ot sudėtingai, bet tvarkingai viskas sustyguota buvo. =))) Labiai jau gražūs tapetai tuose namuose mums pasirodė. =))) Ir kambarius tobulus (beje ir atskirus) turėjom. Ilgai nenaktinėjom (pirma, prisiminkit, dar po Amsterdamo neatsitokėjusios, antra, ryte mūsų laukė kelionė).

Aš ir mano tobulo kambario tobula siena!

Zebras rado zebrišką sieną. Džiūgavimas

Kelionė į šiaurinę-vakarinę Olandiją.
Matėm daug lygumų, kraštovaizdis nebuvo įspūdingas dėl keistai užsilikusio šaltoko oro šiais metais. Turėjom matyti laukus gėlių ir visokių grožybių, tačiau gera buvo apkaltint orą nedorėlį. Apskritai tas regionas ypatingas dėl to, jog kadaise ten buvusi jūra. Žmonių ten nedaug, nes miestelių tik vienas kitas ir tie nedidučiai. Kaip olandai, kad sako, smagu pamatyti, bet “boring” jaunam žmogui. Trūksta veiksmo. Bet kaip jau ir minėta aplankyti vis tik verta. Labai smagu buvo važiuoti tiltu, kurio ilgio, deja, net padiskutavusios neatsimenam, bet jis ilgas (taip bijau meluoti, bet kažkodėl atrodo jog apie 32 km), o viename jo šone Šiaurinė jūra, kitame – ežeras ar kažkoks tvenkinys. Sustojom vidury jo specialioje sustojimo vietoje. Ten aišku statulos, užrašai, bokštas, į kurį užkopus gali į viską pažiūrėt iš aukščiau, bet ištverti taip aukštai buvo sudėtinga, nes vėjas toks siaubingas, kad net paukščiai ant vietos “skraidė”.

Prieš kelionę žaidynės su itališku šuniuku

Dar viena vieta matyta vieta - Senovinis kaimelis

Prieš užvažiuojant ant to tilto (autostrados), kur viename šone Šiaurės jūra, o kitame - kažkokia "bala"

Italas vaikinukas, statula, o už jų bokštas, nuo kurio atsiveria gražus vaizdas tilto viduryje

Aš ir statula

Statula ir Renata

Vaizdas nuo bokšto

Dar tą dieną matėm sodelį "Poldertuin", kuriame turėjo būti kalnas gėlių. Bet daugiausia matėm baltas lenteles su gėlyčių pavadinimais. =))) Tačiau smagiais!

"Poldertuin" sodelis. Viena kita žydinti gėlytė. Viena kita kortelė su pavadinimu. Ir įspėjamasis ženklas "Nemindžioti gėlių"

Gėlių laukai, kurių paprastai tokiu metu būna milijonai. Mums nepasisekė. Buvo per šalta pamatyti tą nupasakotą ir tik įsivaizduojamą grožį. Pamatėm tik mažytę dalį: lauką narcizų ir dar kažkokių violetinių gėlyčių

Malūnas, kažkur tame šiauriniame Olandijos regione

Visą dieną taip ir sukinėjom po tą regioną, bet vakarui atėjus išjudėjom namo į Duiven. Dar grįžus Renata ir Joke kiaušinius velykiškai dažė. Aš tai neištvėriau, siaubingai valgyt norėjau, todėl apsiėjau be jų dažymo! =)

Aš ir nuostabiausias pavasariškas medis (rastas pakeliui namo iš traukinių stoties)

Joke ir Zebriukas margučių gamybos procese

Joke ir Renata demostruoja savo išmargintus kaiušinius

Renata ir jos margutis!

Apskritai, manau labai gražią Velykinę dieną turėjom nors ir kitokią nei Lietuvoje!..

Pasiilgom visų! Sėkmės
Rūta
2010 04 16

Pagaliau - Amsterdamas

Velykinį savaitgalį buvom Amsterdame. Šeštadienio ryte skubėdamos kėlėmis, krovėmės mantą ir traukėm traukinių stotin. Su šiokiais tokiais nuotykiais (vos nenuvažiavom Amsterdamo oro uostan - kalti Rūtos „pringls`ai“) pasiekėm Amsterdamo centrinę traukinių stotį. Beje, pirmą kartą mūsų buvimo Nyderlanduose istorijoje, mums patikrino traukiny bilietus! Net Briuselin važiuodamos to nepatyrėm!

Susitikom Anastasiją (žiniasklaidos magistrantę, atliekančią praktiką Amsterdamo įmonėj). Neatsitiktinai – buvom suplanavusios. Labai lijo. Spėkit, koks pirmasis pirkinys? Skėčiai! Kokia pirmoji veikla? Sekso muziejus! Vėliau dar lietuvaičių sutikom – beveik netyčia. Ir tada veikėm daug veiklų: sendaikčių turgus, pagalvių mūšis, raudonųjų žibintų kvartalas, gėlės ir alus. O gal ir dar kai kas. Miegas – pas gerus žmones. Savaitgalis įamžintas 1000 nuotraukų.

Sekso muziejuj.

Vis dar ten pat. Jeigu ka, tai cia manekenai :>>

Idomiu idomiu eksponatu prisiziurejom :>>

Amsterdamą aplankyti reikia. Gražu. Tik nervina turistai. Jų turbūt koks milijonas. Įdomu stebėti visų reakcijas raudonųjų žibintų kvartale. Jų būna įvairiausių. Bet visas galima suskirstyti į dvi grupes: Oooo ir Fuuuuij. Sprendžiant iš reakcijų, moteriškių ten galima rasti kiekvieno skoniui. Fotografuoti nemėginau. Sako, jog fotografuojančius dirbančiosios apspjauna. Nenorėjau išbandyti tokios laimės. Beje, kainos: 50 eurų su seksu, 20 eurų – be.

Parduotuviu vitrinos tikrai traukia demesi..:>

Tokie vaizdai - kasdienybe. Jau niekas i tai demesio nebekreipia...nebent tik turistai ;D


Dėl žolės – tai jos pilna visur. Kaip Lietuvoj suvenyrų parduotuvėj pirktum kokį gintaro gabalą, tai čia pirktum žolės kilogramą. Tulpėm nė nekvepia (nes kvepia žole?). Gėlėms įrengti atskiri turgeliai. Vieną iš jų ir mes aplankėm. Beje, tik specializuotuose turgeliuose gali nusipirkti tulpių svogūnų tokiu metu, nes pokolkas juos pardavinėti dar uždrausta. Nežinau iš kur čia toks įstatymas. Juokingai skamba: žinai, pirkau nelegalių tulpių :>> Nors...kai pagalvoji, čia visa kita pirkti legalu, tai gal ir logiška su tom tulpėm..:>>

Pagalviu musis. Buvo tobula. Kad taip Lietuvoj! Tik jauciu butu sunkoka gauti leidima, nes po tokio renginuko mazumele plunksnu ir pagalviu liko ismetyta...;D

Anastasija pagalviu musio ikarsty ;D Nors pagalviu neturejom, bet tereikejo isisukt i pati musio centra ir i rankas pacios pagalves pakliudavo...o jau tada...MUSIS ;>>

Rutike su savo molbertu;DD Jo isigijimo istorijai reikia atskiro iraso bloge ;D nusipirko ryte uz 3 eurus sendaikciu turguj nepagalvojus, jog visa diena priesaky ;DD kur tik tas molbertas nepabuvojo...visa Amsterdama mate...dabar jau saugiai guli Lietuvelej - geri zmones pagelbejo ;>>

Buvom ir geliu turguj :>

Rutike su molbertu ;DD

Piesiniu piesinuku ant sienu tukstanciai. Tobulai miestas atrodo..:>

Skaityti uzrasa: CLOSED. Open 7 days a week. Nu cia tik Olandijoj tokie nesusipratimai galimi ;D

Miests. nr 1.

Miests. nr 2.

Miests. nr 3. (demesys turetu buti i zebriska nama)

MES ir gerieji zmones, pargabene Rutikes molberta Lietuvon :>>

Naktis pas gerus zmones. Dekojam dideliausiai! Vaizdas nakti per langa.

Vaizdas per ta pati langa ryte, t.y. jau diena :>

Centrs. nr 1.

Centrs. nr 2.

Centrs. nr 3. (parduotuves vitrina - nieko nepirkom) :>>

Tobulas muziejus. Bandykit apsidairyti kaip nors per burbula.

Tam paciam muziejuj.

Vis dar ten pat.

Žodžiu, kokias aš padariau išvadas: jei norit pamatyti apsirūkiusių zombiškų turistų gaują anksti ryte – Amsterdamas tam tinkamiausia vieta. Bet, jei norit pajusti tikrąją Olandiją, tai vien Amsterdamu nevertėtų apsiriboti. Jei tik pagal jį reikėtų spręsti apie šią šalį, tai ji man atrodytų mažumėle išsigimusi. Šalis su daugybe turistų, ieškančių meilės vienai nakčiai už pinigus. Į Amsterdamą tik su geriausių draugų kompanija. Tada, patikėkit, bus tobula. BŪTINAI čia dar sugrįšiu. Jei ne dabar, tai po kelių metų.

Zebras.

Policininkai Amsterdame irgi dviratuoti :>>

Triaukste dviraciu aikstele paciam centre. Patikekit, dviraciu Nyderlanduos - milijonu milijonai ;>>