Oma, o lietuviškai močiutė

Oma Joke

Kažkaip visad kalbam apie mus. Kaip visi žmonės mėgstam save sureikšminti. Bet šį kartą noris papasakot apie kitus. Apie tuos, kuriuos sutikus, kartais imi ir pagalvoji...
Bijau pasenti (čia gal artėjantis gimtadienis taip veikia =D ), visad to bijojau manau... Kažkaip, bijau, kad nebenorėsiu nieko veikti, užsidarysiu savo namuose ir imsiu žiūrėti tik televizorių... Nesakau, kad tai visad blogai. Tačiau...
Kodėl kilo tokios mintys?.. Sakytumėt truputį per anksti... Bet aš tada atsakyčiau, kaip pamatai mūsų Omą (čia olandiškai Močiutė reiškia) imi galvoti, kaip smagiai kartais gyvena garbingo amžiaus žmonės.

Aš ir oma Joke Arnhem parke

Linksmuolė Joke

Mes

Taigi, tai močiutei dabar 78 metai. Nebeturi vyro ir sako, kad jos vyras buvęs labai geras, todėl apie kitą nė negalvojanti. Turi ji pulką „vaikų“ (6-is), kuriuos pati aplanko dažniau nei pastarieji su savo šeimomis užsuka pas ją. Ir juda ji beveik visur su dviračiu, nepaisant to, kad kai kuriems tokie atstumai atrodo per toli.
Paprastai mes ja vadinam „busy woman“. Kiekviena diena jai užimta, o jei atsiranda laisvesnė minutė, tai ji tuoj randa kaip ją užpildyti.
Kiekviena sekmadienį oma su savo draugėmis žaidžia bridžą. Bet tai ji vadina praktika. Nes kiekvieną pirmadienį ji eina į bridžo klubą, kur vyksta jau rimtesnės kovos. Kiekvieną pirmadienį taip pat būtinai aplanko savo sūnų ir jo šeimą, kurie gyvena už keturių-penkių kilometrų nuo jos namų. =D Kiekvieną antradienį keliauja anglų kalbos paskaiton, sako, kad ten smagu, nes ir kavos puodelį galima išgerti. Niekaip neprisimenu, ką ji veikia trečiadieniais, bet ketvirtadieniais turi taisyklę susitikti su viena sena drauge Ely. Kartais jos eina į kiną, kartais į dainorių vakarą Duiven kultūros centre, kartais tiesiog aplanko viena kitos namus ir išlenkia po vyno taurelę (nors gal labiau „Vermuto“). Nors jau pensijoje, tačiau kiekvieną penktadienį keliauja darban. Na tas darbas ne toks oficialus, atrodo padeda bažnyčiai, tačiau, ji labai atsakingai žiūri į šitą darbą. Šiaip ji pamaldus žmogutis (sekmadieniais keliauja bažnyčion, meldžiasi prieš valgį), tačiau mūsų į tai „nekiša“.

Oma ir draugai Bridžo įkarštyje

 

Mūsų oma mėgsta aplankyti parkus, mėgsta nulėkti teatran, visad perskaito laikraščius ir išsprendžia sudokus, o laikraščiuose radusi žinutę apie kokį įdomesnį įvyki būtinai ten nukeliauja. Apskritai visad mus informuoja, ką galėtume nuveikti. Šiaip puikiai „valdo“ internetą ir prašo pamokyti, kaip naudotis Skype... Iš katalogų užsisakinėja daiktus, neatsiuntus laiku pasidomi, kur pastarieji prapuolę... Mėgsta ji ir laiškus rašyti. Atvirutes labai dažnai siunčia... Sako, kad būtų patogu naudotis internetu – emailais, tačiau ne kiekvienas jos draugas turi tokius, todėl jai nėra kito pasirinkimo.
Va apie teatrą... Žiū vieną diena ateina visa pasipuošusi, klausiam, kurgi mūsų oma išsiruošė, o gi teatran su anūku pasirodo, ta proga nusprendė ir nagus nusilakuoti bei prieš mus pasipuikuoti. =D
Ir apie keliones... kartą ji išjuokė drauges, kurios kaip poniutės yra vežiojamos automobiliais savųjų vyrų. Juk galėtų naudotis traukiniais! – sako ji. – Tačiau nemoka. Todėl pačiai jai vis tenka keliauti į svečius, o ne priešingai, juos priiminėti.
Pamiršau paminėti, kad lanko ji ir Karavano klubą, todėl kada atšyla oras organizuojasi keliones kartais man atrodo net ganėtinai tolimas. Kartu pasiima ir keleta puzlių, kurias stato kai neturi ką veikti. Beje, jei neklystam mes su Zebriuku, tai turi ji ir kažkokį kelionių „paketą“ įsigijusi, tai vis kur išmauna, pzv. šio mėnesio gale keliaus Berlynan (čia kažkokią tradiciją ji turi, nes kaip supratau, ten keliauja kasmet).

Beje, tada kada daugelis iš mūsų bamba ant žmonių gyvenančių Lietuvoje ir nekalbančių lietuviškai, pasakysiu, oma tuo metu imtų ir išmoktų kalbėti ta anają kalba pati. Netrukus jos dukrą turėtų aplankyti draugės iš Italijos, tai spėkit?...Aišku oma yra nusprendusi išmokti italų. Sako, kad kartą, buvusi Italijoje bei pramokusi kalbėti, todėl dabar teks prisiminti. Ar daugelis pagalvotumėme, kad verta, dėl poros Olandiją aplankančių italiūkščių?.. O ji jau ir knygą parsitempė! Ir dar pyksta ant tų, kurie iš jos pasiskolino itališkų knygų ir negražino. =) Nu nu nu tiems blogiečiams...

Italė, dėl kurios Joke praktikavosi italų kalbą, ir omos dukra

Renata ir Joke švenčiančios Velykas

Užduosiu ir dar vieną klausimą: ar kiekvienas iš mūsų taip pasitikėtume žmonėmis, kad savo namuose priimtume net du žmones, kurių niekad nepažinojome?.. Ar būtume tokie drąsūs?...
Nežinau, pradėdama galvojau prirašysiu milijoną dalykų... Dabar tiesiog viskas pasimiršo... Trumpai, oma tiesiog VEIKIA ir nelaukia, kol kas nors kažką už ją nuveiks...
Galimas daiktas, kad ji tiesiog nemėgsta būti viena (bent taip sako jos draugė Ally), todėl kiekvieną dieną užpildo miela jai veikla – vienokia arba kitokia.

P.S. Ačiū jai už mūsų priėmimą... ir už buvimą tokią judruole! Ir už mintis, kurios privertė pamąstyti, kiek daug mes dar galime nuveikti, jei Netingime ir labai Norime!..

Ate!
Susimąstęs Rutuliukas
2010 m. kovo 21 d.