Užaugusi būsiu gamtininkė

Ekskursija: sioje foto atkreipti demesi i naujausias senyvo amziaus zmoniu madas ;>>

Iš kur gi mano šis noras? O viskas prasidėjo taip, jog mūsų oma (olandiškai močiutė) sekmadienį sugalvojo keliauti į šalia esantį miestuką kažkokion ekskursijon. Paklaustos, ar norim kartu, nedelsiant sutikom, nors šiandien ir buvom pasižadėjusios sėdėti prie bakalauro darbų, nes oras lauke buvo belekaip pavasariškas po vakarykščių liūčių.

Radom ir lietuvisku bulviu tik uzrasytu olandiskai ;>>

Riedėjom su dviračiais 8 km. Iš pradžių mąsčiau, jog mes su Rūtike visada turėsim savo močiutės laukti, vis gi mes jaunesnės, o jai jau nebe jaunystė – 78 metai! Bet, patikėkit manim, toli gražu. Skuodžia sau dviračiu greičiau už mus :>> Va, ką reiškia, kai nuo vaikystės nuo dviračio nenulipa :> Bet oma mus mažumėlė apgavo, pasirodo, šįkart elektroninį dviratį mynė. Karts nuo karto matom virtuvėj „batareiką“ kraunant. 2 000 eurų naujas toks dviratukas :>

Dvi moteriskes: As su oma Joke

Parkas. Žmonių pulkelis. Čia prasidės ekskursija, vykstanti pora kartų į mėnesį. Gidai - dėstytojai iš gamtos instituto. Parko turinys – žalumynai, medžiai, krūmai – viskas, ką galima rasti Nyderlanduose. Ekskursijos esmė – „apsišviesti“ žalumynų tema, kada kas dygsta, o kada vaisius nokina :> Radom ir bulvių pasodintų :>> Į šį parką mokytojai vedasi mokinius, jog gyvai visus augalus pačiupinėtų. Šalia šio parko yra ir gyvūnų parkelis, panašus į Horster, apie kurį jau anksčiau rašėm, tik šiame dar vabzdžių skyrelis buvo :>

Radom kazkieno namus...

Tai mazumele uztrukom...

Vos namu nesugriovem...

Bet uztat grazu buvo :>

Taip mes dziaugemes pavasariu...:>

Radom ir lietuvisku katinuku :>>

Ir lietuvisku snieguoliu buvo pakelese ;>>

Nelabai mes ta žalumynų tema „apsišvietėm“ (vis dėlto gidai gi olandiškai kalbėjo), bet užtat daug prifotografavom, sužinojom senyvo amžiaus vyrų madas, susipažinom su vienu vyruku, kuris „apšvietė“ mus barų tema bei pasidžiaugėm pavasariu. Grįžtant radom pakelėse pražydusių narcizų (vidury autostrados, pakelėse, tikrai niekam nepriklausančių), klausėm omos ar galim nusiskinti, bet sakė, jog čia žmonės taip nedaro :>>

Vis dėlto ta ekskursija apie žalumynus nepadėjo atsikratyti lietuviškų įpročių ;D

Zebras

2010 03 21

Toks jausmas, jog tie gyvuneliai nelabai esti gauna... :>> Ne ne, juokauju, viskas ten su jais gerai buvo :>> Tik ta kiaule gelezi megsta ;D

Sio pavasario madingiausia sukuosena ;D

Povas buvo pamaiva...

Apsimete, jog issigando ir iskleide uodega :>>

Kitas povo draugelis :>>

Ruta su tais draugeliais bande susidraugaut ;>>

Ir su triusiais irgi..:>>

Vabzdziu skyrius :>

Tik tiek gerai, jog sitas namas pokolkas negyvenamas...:>>

Radom kvietku - turbut is pernai metu ;>>

Radom simpatiska mergaite...

Ir du simpatiskus vyrukus...

Ir dar viena vyruka, kuris nebuvo ypatingai simpatiskas, bet uztat nurode keleta lankytinu baru :> reikes pasidometi placiau...:>

Geros jums dienos ;>

TAS Savaitgalis Prieš Bakalauro Rašymą

Rūtelė laiminga, nes būna gimtadieny - apie jį skaitykit toliau.

Tiesą sakant, tai turėjo būti paprastas savaitgalis, bet šiandien sužinojom, kad jau reikia bakalauro pirmąją dalį atsiųsti, tai ryt pabandysim kažką pasižiūrėti. Tai taip ir gavosi, jog TAS savaitgalis yra priešbakalaurinis.

O TAS savaitgalis buvo tikrai neįprastas ir tuo labiau ne prastas. Beje, savaitgaliai čia prasideda ketvirtadienio vakarais. Šįkart su dviem kolegom keliavom žaisti badmintono. Šiaip ne taip atradom pas save spintoj aprangą, panašią į sportinę, ir pora valandikių prakaitavom sporto salėj mušinėdamos kamuoliuką. Kaip mums ten sekėsi – neklauskit. Gerai, kad lietuviškų keiksmažodžių niekas iš ten buvusiųjų nesuprato :>> Aišku, po to keliavom į barą (čia visiems taip įprasta po badmintono), kur pabendravom ne darbo aplinkoj su kolegom, tai sužinojom, jog vieno iš jų tėvai išsiskyrė, nes mama pradėjo gyventi su kita moterimi :>> Aš susipažinau su vyruku, kuris dėjosi didžiuliu verslininku ir siūlė man pradėti verslą Lietuvoj ar bent jau kažkam užsiminti apie genialią idėją (jei kam įdomu – kreipkitės). Kitą rytą vos atsikėlėm į darbą, nes visus raumenis skaudėjo :>>

Penktadienis. Darbas iki 17 val. Visi kolegos džiaugsmingai atsisveikina linkėdami visiems smagaus savaitgalio. Sužinoję, jog dar neturim planų, būtinai siūlo aplankyti naktinį Arnhem. Veiksmas ten prasideda tik 23-24 val. O paskutinis traukinys į mūsų miestuką 24.04 :>> Tai mergos nusprendė važiuoti 8 km iki Arnhem dviračiais :>> Kaip tarė, taip ir padarė. Tik kelionė vos nesibaigė už poros minučių, nes Rūtos dviračiui neįsijungė šviesos, o bauda už važiavimą be šviesų – apie 50 eurų (nors gerai dabar nepamenam ar tiek iš tikrųjų). Bet nebūtumėm mes visų galų meistrės – pajunginėjom laidukus, paklibinom detales ir lempos pradėjo šviesti kaip švietusios :>> Pusiaukelėj sustojom išgerti alaus. Jau buvom iš anksto suplanavusios ir pasiėmusios „skarbonkę“ iš namų, nes buvom nužiūrėjusios labai gražų tiltą :> Tai ant jo ir pailsėjom :>> Aišku, tai buvo neleistinas veiksmas, bet ką padarysi. Būtumėm apsimetusios užsienietėm. Pala, mes tokios ir esam, tai mums mažumėle atleistina :>> Beje, vienoj gatvėj ne ten nusukom, tai mašinoms pypsinant ir mums šaukiant „sori sori“ nešėmės dviračius per rožių krūmus, skiriančius eismo juostas :>> Gerai, kad eismas vidurnakčiais ne toks jau ir didelis :>> Arnhem aplankėm tą vakarą 3 barus, belekaip prisišokom, pagąsdinom olandus, nes jie, kaip žinia, nelabai šoka, nebent tik po kokių 8 alaus :>> Keistas daiktas: grupė groja ant scenos, barmenas pasako jų mobilaus telefono numerį ir žmogai siunčia sms su dainų užsakymais, o jie ant scenos tikrinasi telefonus ir groja, jei moka :>> Nemačiau dar taip Lietuvoj :>> Beje, bare susitikom ir savo bosę su dar viena kolega. Ir dar vieną vaikinuką, kuris psichologiją studijuoja. Olandas. Tai su juo keliavom į „načnyką“ alaus pirkt. Pašnekėjom su pardavėju apie žolės rūkymą. Sakė, jog gatvėse rūkyti draudžiama, bet jis bent pora kartų dienoj atsirėmęs į parduotuvės duris ir žvelgdamas gatvėn sutraukia po pora dūmų – matėm ne vieną kartą tokių vaizdų. Tai vat, prašėm, kad studentams nuolaidą alui padarytų, bet nesigavo ;>> Tai keliavom prie katedros tą alų „sunaikinti“, kol policija neužklupo. Beje, sulaukėm kvietimo į mūsų naujojo draugelio geriausio draugo gimtadienį šeštadienį. Mes kaip ir nebuvom jo niekada mačiusios, bet ką padarysi, jei jau kviečia – reikia eit ;>> Grįžom namo paryčiais apie 6 val. Mūsų močiutė, pas kurią gyvenam, galvojo, jog kažkas blogo nutiko. Tai daugiau sakėm, kad nebelauktų ir ramiai miegotų :>>

Beje, Rūta dar sakė paminėti, jog tą vakarą pirmą kartą būnant Nyderlanduose einant į vieną barą paprašė parodyti dokumentus. O šiaip nei vienam bare ar parduotuvėj perkant alkoholį nei viena nebuvom užkliuvusios :>>

Gimtadienis.

Šeštadienis. Šįkart į gimtadienį keliavom traukiniu. Be dovanos. Sakė, jog nieko tokio. Pavėlavom į traukinį. Laukėm pusvalandį. Tada mūsų laukė vėluojančių sutartoj vietoj. Keliavom apžiūrėti naujojo draugelio būsto. Žiauriai tobulai gyvena. Gaila, jog nepagalvojau nufotografuoti. Bet dar spėsiu. Beje, sakė, jog tvarkėsi prieš mums parodant, bet...belieka įsivaizduoti, kaip tas kambarys atrodė nesutvarkytas ;>> Tada keliavom gimtadienin. Ten mus atpažino: ooo čia tos panelės iš baro vakar, kur šoko ;>> Tai mes dabar su Rūta jau beveik įžymios ;D Gimtadienio šventimas mažumėle keistokas: visi sėdi ir geria alų, šneka bei nuolatos rūko (cigaretes). Kambarys paskendęs dūmuose. Beje, tas pats vakar buvo ir baruose. Nors negalima rūkyti, bet visi vistiek rūko. Jų psichologija – juk vistiek visiems baudos neišrašys. Nuorūkas meta tiesiai ant baro grindų. Jos specialiu skysčiu išpurkštos, jog nekiltų gaisras. Tai net šiandien visi rūbai cigarečių dūmais prasmirdę, plaukams neina kvapo panaikint, po 3 kartus galvą plaunam :>> Grįžtant prie gimtadienio temos, tai „jubilijatas“ turi aprūpinti visus draugus alum, tai tame tarpe ir mums pasisekė. Su Rūta neiškentusios ir pašokt, ir pagrot sugebėjom. Nuotraukų pridarėm. Čia bus mūsų dovana „jubilijatui“. Šiaip jie nelabai linkę gimtadienius fotografuot. Beje, dovanų daug gimtadienio savininkas negavo: matėm, jog vieni draugeliai padovanojo gražiai supakuotos žolės, o kiti net pakuot nesivargino :>> Sužinojom, jog dabar Nyderlanduose populiaru jaunimo tarpe darytis tatuiruotes. Pora panelių, kurios, beje, draugauja, pademonstravo savo „piešinukus“. Sužinojom, jog ir pora draugaujančių vaikinukų šiame name gyvena. Tai arba čia Nyderlanduose garsiau apie netradicinius santykius kalbama, arba čia tikrai tokių porų daugiau nei Lietuvoj. Dar mažumėle apturėjusios nuotykių grįžom namučio su pirmuoju traukiniu sekmadienio rytą apie 8.30 val :>>

Tobula siena. Nors ir nuomuojiesi kambarį - gali jį persitvarkyti kaip nori. Šis piešinys likęs iš prieš tai gyvenusiųjų.

Populiariosios tatuituotės. Viena iš draugaujančių panelių.

Nebeužteko kėdžių, tai teko ir ant tuščių alaus dėžių pasėdėt.

Rūta, mūsų naujasis draugelis ir jo brolis, kuris kitais metais pradės dirbti Rusijoje Nyderlandų ambasadoje. Bandėm jį kalbinti rusiškai...bet nelabai kažką suprato :>>

Kulinariniai vyrų sugebėjimai. Tiesą sakant, buvo labai skanu - pirksim ir mes :>>

Šitie vyrukai ne tik cigaretes rūkė, tai po to sėdėjo visą vakarą nejudėdami ;>>

Rūbų vieta ant žemės. Taip pasakė "jubilijatas": juk čia tik rūbai ;D

Populiariausias žaidimas Nyderlanduose - Playstation. Vakarėliui aprimus buvo imtasi jo.

Dūmai, dūmai, dūmai. Kambarys juose paskendęs.

Pyyys :>>

Kaip "jubilijatas" tarė, taip mergos ir padarė - pyyys ;>>

Traukinių stoty Arnhem. Rytinė kelionė namučio. Laukiam pirmojo traukinio.

Liko 7 minutės ;D

Sekmadienis. Nuo traukinių stoties iki namų koks 15-20 min kelio. Žmonių taip anksti – nė vieno. Užtat sutikom „rembo“ ančių, kurios pastojo mums kelią ir baisiai nepatenkintai kažką ančių kalba klegėdamos traukėsi nuo tako, ant kurio praleido visą naktį. Aptikom pakeliui namo grafiti. Nuotraukas matot. Po to sekė daug miego ir šampūno plaukams.

REMBO tipo antys ;D Nelabai mūsų bijojo ;D

Ir tada pirmadienio pavakare sužinojom baisiąją naujieną, jog kitą savaitę turim jau būti parašiusios pirmąją bakalauro dalį. Tai savaitgalio prisiminimus užgožė tamsi ir baisi nežinia, nuo ko pradėti tą savąjį bakalaurą?

Labanakt
Renata

2010 03 15