„Kaip Bitches tapo Bičas“ arba „Žaidimas kalbomis“

Susidūrimas su „bitch“
Nemanau, kad kuris nors, ir ne puikiai valdantis liežuvį angliškai, suklystų versdamas žodį „Bitches“. Jį žino ir maži vaikai. O taip! Tai supratome jau pirmą mūsų kelionės dieną po Duiveną. Kai pypliai, kažkodėl užsinorėję tapti mūsų draugais, po ilgų nesugebėjimų susikalbėti jų ar mūsų kalba, protingai pasielgė, kreipdamiesi vos ne tarptautiniu tapusiu žodžiu Bitch. Tada nesusipratimų neliko. Viskas buvo aišku =) Po to jie dar bandė mums padėti surasti kelią į parką, bet kitų jų žodžių mes nesupratom, tai šiaip ne taip paaiškinom, kad kelionę tęsim vienos. Daugiau tų draugų nesutikom…

Ir žodis mus lydi
Kaip visada mūsų ofise smagu! Ypač kad mūsų viršininkėlis mėgsta smagiai paplepėti (arba padainuoti, bet čia jau kita istorija apie google master tipą). Žodžiu, jis, tas mūsų mylimas viršininkas, kolekcionuoja frazes:
1.Labas rytas. Šitas rytas. (apie šitą reikėtų papasakoti, dar vieną istoriją, tai gal kitą kartą)
2.Kas tavo tėtušis (frazė, kurią jis gali pasakyti jau net nbž keliomis kalbomis, o jei pagooglintų tai dar nžn keliomis).
Na esmė ta, kad jam įdomios ir lietuviškos frazės (žino ir „šūdas“, kurį mes kartais dažnai pavartojam, kai kas nors neišeina) =) Ačiū Julijai, pernai pralamdžiusiai jį lietuvių kalbos srityje.
Na ir kur ta esmė?.. Taigi, nė pati neįsivaizduoju, kaip visa tai įvyko, tačiau į savo dictionary jis dabar įtraukė ir žodį „Bičas“, kuris jam puikiai skamba kaip „Bitches“. Vos tik supratęs tokį žodžių skambesio panašumą, lekiojo po ofisą į visus kreipdamais „You are my Bičas“. Visiems buvo smagu, o dabar visi vieni kitus gali drąsiai vadinti draugeliais Bičais. =)

Ar dar lydės?
Kažkodėl nuojauta sako: „Mmmm hmmm!... Palauksim ir pažiūrėsim!

Besiridenantis Rutuliukas

Antys ir tulpės

Du avineliai :>> Horster parkas.

Sis triusis buvo ypac draugiskas ir edrus :>> Horster parkas.

Gaidziai Olandijoj tokie patys pikti ir puola ant zmoniu :>>
P.S. Mam, butinai parodyk sita nuotrauka babai :>>

Matem daug dideliu ozku ir daug mazu spalvotu ozkiuku :> Sioj nuotraukoj vienas is ju :>

Nebeskaičiuoju laiko. Jį prisimenu nebent pagalvojus apie reikiamą parašyti praktikos ataskaitą ar laukiantį didžiulį bakalauro baigiamąjį darbą. Laikui dabar tinka du apibūdinimai: spėsiu arba nespėsiu. Nebėra susirinkimų, seminarų, autobusų tvarkaraščių, paskaitų laiko, interneto, kuris tuos laikus primena. Dabar esam mes: aš ir Rūta, kurios sau imam ir susigalvojam SAVO laiką. Labai įdomus jausmas. Netgi ir rytais, kai reikia darban, turime galimybę rinktis, kada norime ten atvykti. Tai turime padaryti nuo 8.30 iki 9 val. Gera paatostogauti nuo kitų sugalvoto tikslaus laiko KADA kažkur būti.

Mes. Dviračiai. Šis savaitgalis. Riedėjom tiek šeštadienį, tiek sekmadienį. O penktadienį po darbo miegojom pokaitį, nes lijo. Tai penktadienį neriedėjom. Logiška. Užtat šeštadienį ryte sulaukėm pliurzių ir tešlynų. Tai supratom nuvažiavusios „Horster“ parkan, esančiam tam pačiam Duiven miestuky, kur ir gyvenam. Braidėm po tešlynus ir džiaugėmės vištom, gaidžiais, triušiais, ožkom, margom kiaulėm, avinukais, poniais, asilais bei įvairiausio plauko (plunksnos) skraidančiais ir nelabai paukščiais. Smagu buvo matyti jaunas šeimynas: tėčius, nešiojančius savo vaikus ant kupros, jog neišsimurzintų batų, mamas, aiškinančias savo mažiesiems, kas ta kiaulė ar kas tas asilas. Dar kelis metus vaikai šiuos pavadinimus sies su tikraisiais savininkias, na, o po to pradės taikyti moteriškajai bei vyriškajai giminei. To įrodymas ir tualetų durys, ant kurių puikuojasi kiaulės ir asilo atvaizdai :>> Olandai supranta juokus, pagalvojau :>> Norėčiau tokio parko Lietuvoj, tuo labiau, jog už įėjimą/įvažiavimą nereikia mokėti. Graži vieta – tikrai dar sugrįšim.

Šeštadienio vakaras. Jau kaip ir naktis. Bet mes turim tikslą – Zevenaar miestuky esantis gyvos muzikos baras „De Stad“. Iki ten 5 km. Riedam. Šviečiamės kelią su dviračių lempom. Stojam prie pakelės žemėlapių pasitikslinti koordinačių. Klausiam kelio žmonių. Taip ir atsiduriam vietoj. Alus tik 0,33 l dydžio :>> Po poros bokalų, kai užsisakome po trečią, barmenas jau žiūri į mus keistai – pas juos merginos (o gal ir vaikinai) tiek daug negeria. Mes jam aiškinam, jog Lietuvoj visada geriame po 0,5 l, dėl to tikrai nenusigersime. Groja „Boot Hill“. Kažkas panašaus į bliuzą. Vokalas kaip „Freaks On Floor“ ar „InCulto“ vokalistų. Norisi šokti. Šokam. Kiti tik linkčioja galvom ar trepsi puse kojos. Keistoka – abi galvojam, bet gal nedrąsūs. Tik staiga, sulaukiam barmeno įsakymo apsiraminti, nes aplinkiniai skundžiasi :>> Taip ir nesupratom kuo jie skundėsi. O dar labiau nesupratom nemokamo alaus bokalo nuo barmeno. Jei jau aplinkiniams atrodom girtos, kam mus dar labiau girdyti?;D Pasijuokėm, pašokom, pakalbėjom, nusivalėm šerkšną nuo dviračių sėdynių ir iškeliavom namučio. Tik jau su puse šviesų. Rūtos dviračio lempa kažko nenorėjo rodyti kelio, tai betvarkydamos visai nutvarkėm į šoną, jog dabar laidai tabaluoja :>>

Sekmadienis. Riedam į Arnhem. 20 km. Gražu aplink. Šaltoka. Nufotografuoju namą debesyse. Daug ančių. Daugybė. Toks jausmas, jog jų čia daugiau nei tulpių. Visur, kur tik važiuojam. Ančių ir tulpių valstybė tie Nyderlandai, pagalvoju. Tik bėda ta, jog antys „žydi“ kiaurus metus, o tulpių reikia laukti iki pavasario.

Renata

2010 02 21

Horster parke vyru tualeto durys :>>

Horster parke moteru tualeto durys :>>

Prie parko. Graffiti. Ju galima aptikti ir ant vaziuojanciu traukiniu. Tikrai yra gabiu piesianciu zmoniu. Pasistengsim veliau dar nufotografuoti.

Antys Arnheme. Ju daugiau nei tulpiu.

Namas debesyse. Ir mano dviratis pavadinimu RANGER ;D

Ruta su zemelapiu. Daznai mus galima su juo pamatyti :>>

Pirmuju dienu atsiminimai

Oi, gardi gardi kavute tame trade show...

Renata tikrina voku popieriu... =) Dirba kaip specialistas ;)

Pirma diena darbe. Rimtas reikalas. Tyrinejam viska.

Rytine ruosa... =DDDDD

2010 m. vasario 6 d. Duiven. Nedidelis namukas su dviem įėjimais: vidiniu, iš mažo kiemelio kur kažkodėl trūksta...tulpių! ir tuo nuo gatvės pusės, kuriuo dabar jau naudojamės, kai ypatingai skubam (kurgi Rūteliokas suspės)!

Taigi durys prasivėrė. Mus pasitiko miela močiutė Joke. Na ką, kambarį turim, lovas išsirinkom, iš tūkstančių tašių liko šnipštas. Laukiam staigmenų! Ir jos po truputuka ateina.

Pirmoji vakarienė

Mus sutinka kaip didelius svečius. Stalas. Kvapas gardus. Ir netikėtumas…Malda prieš valgį?.. Jo. Pagarbiai ir mes sudedam rankytes, kaip tikri maži avinėliai (o kas sako, kad mes ne avinėliai!). =) Nuostabomis akutemis žiūrim ir į puodelius, kuriuose garuoja…Na spėkit kas? Arbata… Kava… Ne kvailiukai… Deja, Sriuba! Manot deserto negavom? Gavom gavom... jogurto Lėkštėse. Žodžiu…truputį atvirkščiai. Stebina juos ir mūsų bulvių skutimo įrankiai… Pamatysim kas dar?... Daugiau to vakaro neatsimenu. Valgiau skaniai, geriau gardu vynelį (ai va šitą buvom pamiršę paminėti)…ir ten tikrai buvau ir viską mačiau

Rytas Duiven

“Renata atsikelk…Atsikeeelk! Ei, atsikelk!... Zebrai, ridenk kanopas iš lovos…Mmmm…Miegi?”- taip prasidėjo rytas su mano ilgavalandinėmis mintimis. Netekus kantrybės šokau į šaltą duša! Nepokštauju! Šaltą... Iš didžiosios raidės Šaltą. Visa tai mane iš karto atgaivino. Diena prasidėjo! Judėjom kaip vėžliai po Duivena. Ir dabar jo nepažįstu... =))) Ir kada pavyks rasti tą parką?.. Ėjom ėjom nedaėjom!..

Vakaras

Ruošiam suaugusiųjų kaukes… Oficiali aparanda reikalinga, ar ne visai reikalinga? Ar užteks pusiau oficialios… Ai galiausiai pasirinkom ne visai oficialius drabužius, su pasiaiškinimu, jog mes studentės. Dar tik! Ir nereik čia būt didelėmis!

2010 m. vasario 7d. atsikeliam kaip kulkos nuskambėjus pirmąjam (tų pirmųjų buvo gal trys, visi iš skirtingų) žadintuvo skambučiui. Ruoša greita. Kareiviai nusiteikia pirmąjai kovai... Eh, tokia ten ir kova. Ofise diena tik įsibėgėja, visų nėra, o tie, kurie darbo vietoje atrodo tikri rameeeeekai. Bet mus vis tik gražiai pasitinka. Pamatom milijonus (čia gal perdedu, bet nuo informacijos kiekio taip atrodė) printerių, tik ne tų paprastųjų, o ypatingų... ir šiaip sužinom ko nežinoje. O vardų sedėtingumas! Po pirmos dienos atsimenu tik vieną. Visi mums pažada įdomią savaitę... Laukiam!..

2010 m. vasario 8d. Lovose pasivartom ilgiau, nes kelionė į Trade Show prasideda tik apie puse dešimt. Nežinom nė į kurią Olandijos vietą važiuojam, Renata iš vis pagalvojo, kad kelionė truks 20 min. Deja, kelionė truko visą valandą, bet kažkaip neprailgo. Mes jau vietoje. Didžiulis pastatas ir krūvos kostiumuotų vyrų. Nusvyruojam iki stendo. Ten mūsų kolegos jau kruta. Na ir mes kaip didelės nuoširdžios darbinykės įsisiūlom pasidarbuot. Ir spėkit, sugalvok tu žmogau tas brošiūras po printeriu kišti... Atsimenu, kad skaudėjo, maniau guzas garantuotas, bet Zebriokas lyg ir nuramino sakydama guzo nėra kaktoje, bet biški kraujo pasirodė. Na ką, stoviu tobulai apmaskuota firminiais baltais marškiniais ir tas žodis kraujas ir tas jausmas tarp pirštų, kad varva visur, kelia siaubą. Blyn negi apvarvinsiu baltuosius marškinius. Eh, kita vertus tokiu turėjom dar po du (visom kitom dienom), tai...kam tai rūpi.

Pamenu ir pirmąją savo užduotį: išmesti dėžes, kažkur kur dar nebuvau ir kažkaip surasti kur, ir kažką, kad negalima bet kur ir kažkaip...aš tos užduoties neįvykdžiau. Grįžtu, o keliaudama mąstau apie tai, kas nutinka kai neįvykdai užduočių. O nutinka... nieko! Taip ir nežinau, kur tos dėžės dingo.

Deja, mus kaip jau girdėjot išskyrė. Viena – ten, kita – šen. Na, darbo vieta man pasitaikė įdomi. Bendrauja ten kompanijos viena su kita, stato stendus kartu ir labai smagiai priima tokias ateives iš Lietuvos. Net ranka pavargo kiek kartų jai teko spausti kostiumuotų ponų rankas, o lūpos pabaigoje jau sunkiai bekartojo idealiąją frazę: „Ruta, nice to meet you“. Bet vis tik manau geriau jau šita, nei Renatai tekusiai kartoti: „Welcome to „X“. Ir bla bla bla... Paprašykit, jos pačios, papasakoti istorija iš tos dienos.Na, taip ir darbavomės... Šypsojomės. Kartojom nuostabias frazes. Aš dar spaudžiau fotiko mygtuką. Ir laukiau, kada susitiksiu vėl Renatą. Taip norėjosi pasitarti. Net nevalgiau, tiek kiek būčiau galėjusi, nors visas pasakiškas turtas pilvui buvo nemokamai (kažkaip nelietuviškai aš čia pavariau). Bet per kitas dvi darbo dienas tradeshow atsiėmiau su kaupu (ir skrandis sustreikavo) =))) Ale buvo kaip buvo. Grįžus namo svajojau tik apie lovą. Zzzz....Labos!

Rutukas

2010 02 21

Šventės Ir Šventimai

Mažieji karaliukai, riedantys didžiule karieta :>

Eisenos stebėtojai - nuo mažų iki didžiausių.

Buvom vieną dieną DIDŽIULĖJ šventėj. Olandai ją vadina CARNAVAL. Taigi 2010 02 14 lankėmės kaimyniniam miestuky Zevenaar ir apturėjom didžiulę eiseną. Tos dienos nuotraukas galima apžiūrėti paspaudus nuorodą, nes buvo TAIP gražu, jog teko fotografuoti be perstojo…rezultatas - 320 nuotraukų :>>

Šventės esmė – paskutinis pasilinksminimas prieš Gavėnią, tai labiau katalikų šventė. Bet pasižiūrėti parado ateina visi. Bent jau atidarymo, pirmosios dienos. O šiaip linksmybės trunka visą savaitę. Ką žmonės per tą savaitę veikia? Pagrindinis dalykas – geria alų :>> Net eisenoje persirengėliai šlaistėsi su alaus buteliais rankose :>>

Bandėm paaiškinti, jog ir Lietuvoj turim panašią persirengėlių šventę – Užgavėnes. Tačiau, iš nuotraukų pamatysit, jog Olandijoj ši šventė labiau spalvotesnė ir blizgesnė. Kvepia komercija :>> Na, bet nepalyginsi šių švenčių masto abiejose šalyse:> Olandijoje, kaip minėjau, linksmybės tęsiasi visą savaitę, atidarymo dieną televizorius mirgėjo nuo pranešimų ir tiesioginių transliacijų iš parado vietos. Mes tokio dydžio paradą turim nebent per Dainų šventę:> Norėtųsi dažniau :>

http://public.fotki.com/ZebroKoja/carnaval-in-netherl/

Zebras
2010 02 19

Šitie žiauriai geri. Reikėjo jums išgirsti :>

Zebriškai :>>

Lietuvaičių Valgymo Ypatumai Olandijoj ir Dviračiai

Pusrytiniai lietuvaičių sumuštiniai

Teko jau ir alaus paragauti vieną kitą kartą...bet brangokas :>

Spėkit, kuri mūsų lentyna?;D Aišku, jog viršutinė ;D

Šiandien vėl persivalgėm! Mes valgom, valgom ir VALGOM...Neverčiant eurų į litus čia maistas daug pigesnis. Parduotuvėse net nėra tų nešiojamų krepšelių, reikia imti vežimėlį, tai jau iškart save psichologiškai paveiki, jog šiandien pirksi DAUG :>> tai mes taip ir darom :>> turim šaldytuve savo lentyną, kuri visą laiką prigrūsta maisto. Pusryčiai – sumuštiniai. Priešpiečiams olandai valgo taip pat tik sumuštinius (apie 12-13val). Kadangi mūsų kompanija internacionalinė: turim portugalą, anglą, amerikietę, rusaitę, prancūzę, lenką, ispanę, afrikietę bei pora olandų ;>> Turbūt nieko nepamiršau...apie 15 žmonių pas mus tik :> Taigi priešpiečiai pas mus įdomūs būna: amerikietė bei portugalas valgo makaronus, prancūzė mėgsta sūrius, olandai pasilieka prie sumuštinių ir pradžioje, kiek bendradarbiai pasakojo, kreivai žiūrėjo į ne sumuštinius valgančiuosius ;>> Keistas dalykas čia su pietumis, o gal su vakariene, žodžiu dinner. Mūsų močiutė, pas kurią gyvenam, juos visada valgo 17.30 val :>> ir visuose viešbučiuose maždaug tokiu laiku duoda, ir tai būna paskutinis maistas tą dieną :>> jaučiu mes su Rūtele keistai atrodom, kai kokią 22 ar 24 valandą braunamės šaldytuvan ieškoti ką užkrimsti :>> žodžiu, arba mes čia tik tokios ėdrūnės, arba visi lietuvaičiai iškrenta iš konteksto ;>>

Keletas kainų: bri sūris 79 euro centai, grietinė 39 e.c., agurkas 95 e.c., forminė duona 99 e.c., vynas nuo 2 eurų, alus (žiūrint koks) nuo 70 e.c. iki 5 eurų už buteliuką, kurie dažniausiai būna 0,33 l. Daržovės daržovių skonio. Tačiau tokios brangiau kainuoja. Pomidorai, popieriaus skonio, apie 2 eurus už kg. Pomidorai, pomidorų skonio, apie 4-5 eurus už kg.

Olandai rūšiuoja šiukšles. Bent jau namie ir mes priverstos tai daryti. Šiukšliadėžė plastikui pati didžiausia, nes parduotuvėse viskas supakuota perpakuota į visokiausio dydžio dėžutes, maišelius ir pan. Parduotuvėje visko gali nusipirkti: įvairiausių rūšių šaldytų kotletų, kepsnių, picų, daržovių, bulvių...viską, kad tik nereikėtų pačiam gaminti :> mes dar elgiamės senamadiškai: pačios perkam faršą bei kepam iš jo kotletus, parsitempėm maišą bulvių, daugybę daržovių, tai pačios skutam, pjaustom ir gaminam :> Pavaišinom ir Joke, sakė, skanu :> stebėjosi, jog pačios ryžius virėm, kepėm faršą, nes tokį patį patiekalą galėjom nusipirkti ir užšaldytą :>> Beje, vakar virėm cepelinus! Truputį „sučytinom“, nes buvom atsivežusios cepelinų bulvių miltelių iš Lietuvos, kad nereikėtų tiek daug bulvių skusti ;D Valgėm ant stalo pasidėjusios Lietuvos vėliavą, kurią Didžiai padovanojo :>> vis gi ryt vasario 16 :> šiaip vienas bendradarbis, tas, kuris iš Lenkijos, sako, jog mes nacionalistės:> mes savo ruožtu užsiminėm, jog lietuviai nelabai lenkus mėgsta :>> Bet šiaip tai tikrai giriam Lietuvą kur tik begalim ir kviečiam visus atvykti aplankyti, tuo labiau, jog pas mus pačios gražiausios merginos ;>>

Taip ir gyvenam valgydamos :>> šiandien Rūtelei dviratį nupirks mūsų bosė :> aš jau kaip ir turiu, bet padangą nuleido ir galinė šviesa neveikia, tai palikau ofise, jog sutvarkytų ;D Olandijoje negalima važinėtis be šviesų, gausi baudą! Ir šiaip čia visur raudoni dviračių takai išsiraizgalioję, matėm net ženklą, jog čia dviračiams važiuoti draudžiama ;D nebūna tokių ženklų Lietuvoj jaučiu..:>> net normalių dviračių takų neturim :> ir išvis pas mus dviračius vagia, jei paliksi be priežiūros. O čia kitaip: turim raktus, su kuriais ratą užrakinam, jog nesisuktų, o šiaip patį dviratį galima lengvai nunešti :>> lietuvaičiai seniai būtų visus dviračius išnešioję :>> ir mes esam perspėtos, jei neužrakinsim rato ir pavogs dviratį, tai gausim sumokėti už dviratį įmonei, bet jei užrakintą pavogs – nieko tokio. Sakė, jog vagia ir čia dviračius...net labai greitai :>> Bet keista, kaip žmonės jų nebijo lauke palikti. Tarkim, atvažiuoja prie traukinių stoties, palieka tam skirtoj vietoj dviratį, užrakina ratą ir palieka kartais net keliom parom, nes vežantis dviratį traukiniu jam reikia pirkti atskirą bilietą :>> Man keista, jog po tų kelių parų dviračiai stovi kaip stovėję :> Kad lietuvaičiai daaugtų iki nevogimo lygio...ilgai dar laukti manau...su penkiom grandinėm prirakink – nerasi už poros valandų :> vieni pažįstami darė akciją Vilniuj norėdami patikrinti abejingumą lietuvaičių. Dienos metu prirakindavo dviratį Vilniaus centre, kur daug žmonių. Atbėgdavo vaikinukas su didžiulėm replėm ar kažkuo ir bandydavo tą grandinę nukirpti – nulis emocijų iš praeivių...vok kiek tik širdis geidžia...:> įdomioj šaly gyvenam....nors tiek gerai, jog kitų (geresnių) įdomumų pas mus Lietuvėlėj pilna :> kiekvienas sau atskirai susigalvokit kokių ;>>

Taigi, važinėsimės su dviračiais nuo šiol ;>> nors šaltoka, bet velniai nematė :>> iki darbo su dviračiais mums apie 15 min. Važiuosim ir iki parko...kokį 20-30 min užtruksim :> važiuosim ir iki Vokietijos išgerti arbatos, nes nuo Duiven iki Vokietijos sienos tik apie 20 km :> visgi Rūtelė nusipirko termosą, kuris praleidžia arbatą ;D tikėkimės „dasivešim“ likutį iki Vokietijos, jog įgyvendintume arbatos gėrimo faktą toj šaly ;>

Iki.
Zebrioks.
2010 02 16

Įdomybės, kai buvom miestely Arnhem. Traukinių stoty gali nusipirkti iš mini mikrobangių įvairiausių gėrybių ;D Dar neišbandėm ;D

Cepelinų virimo ypatumai ;D

Rūtelioks. Indų kalnai po mūsų pabuvimo virtuvėj :>

PAGALIAU - cepelinai!!!!!!!

Snieginiai sportbačiai ir day off

Zebrioks ir Rutelioks in Trade Show. Su uniformom ;D

Buvo tam Trade Show ir katinu didziuliu ;>> Sioj foto matosi ir snieginiai-iseiginiai sportbaciai ;D

Rutelioks dirbo issijuoses :>>

Imones ofise. Paveikslas. Sitam kambary valgom lunch ;>>

Tik dabar iš lovos išlipom (kokia 11 val) su Rūtele – juk mums laisvadienis! Taip taip, šį penktadienį nereikia į darbą, nes visą savaitę turėjom kažką panašaus į „KTU Karjeros dienas“ ar universitetų mugę „Litexpo“ rūmuose, bet belekaip didesniame plote ir, aišku, ten buvo įvairiausio plauko spausdinimo įmonių bei daugybė padavėjų, todėl:

1. Prisirinkom su Rūtele visokių nesąmonių – didelių spalvotų plakatų, tušinukų, skaičiavimo mašinėlių, meškiukų ir t.t.

2. Susipažinom su savo įmonės kolegomis (tobuli jie), pabendravom su kitų, Rūtelė dar įžimybe tapo – buvo įdėta tos parodos laikraštin.

3. Prisivalgėm ir prisigėrėm iki soties, nes tai buvo pirmasis „trade show“ Nyderlanduose, kuriame nemokamai buvo gėrimai ir valgymai visi. Mes pirmadienį buvom parduotuvėj, prisipirkom milijoną maisto, bet tik šiandien jį valgyt realiai pradėsim.

Bet šiaip tai buvo pirmosios mūsų darbo dienos ir tikrai DIRBOM. Mūsų įmonė turėjo ten 2 stendus, tai mus su Rūtele visada išskirdavo ir tik retkarčiais susitikdavom: reikėjo daug šypsotis, fotografuoti, dalinti kviečiamuosius vokus prie mūsų stendo ir pan. Visą dieną negalėdavom prisėsti (tik kai valgydavom), nes maždaug čia labai nemandagu būtų pirkėjų atžvilgiu ir šiaip neprieitų prie mūsų stendo, jei koks vienas sėdėtų iš mūsų, žodžiu, biškutį nesąmonė.

O dabar apie snieginius sportbačius. Juk aš važiuodama čia tikėjaus vos ne pavasario, tai neįsidėjau jokių žieminių batų, tuo labiau juodų. O juk parodoj turėjom oficialiai atrodyt. Gavom iš įmonės po 3 marškinukus su logotipu kiekvienai dienai, tai teko prisiderint prie jų juodus sportbatukus. O dar kaip tyčia pasnigo čia. Visi bijojo važiuot su mašinom. Juk Nyderlanduose nėra pirkti žieminių padangų! Čia realiai niekada žiemą nesninga. Nu žodžiu...tik spėk atvažiuot, tai iškart nesąmonės vyksta ;D

Tai vat penktadienį per day off keliavom su Rūtele traukiniu į Arnhem. Bilietus reikia pirktis prie stoties su aparatais. Kadangi mūsų kortelės netiko, o metalinių pinigų neturėjom, tai žmonės patarė važiuot „zuikiu“. Tai taip ir padarėm. Arnhem mažesnis už Kauną, bet veiksmo jame daug daugiau. Jame visi barai vienoj vietoj, tai vakarais visas jaunimas marširuoja po visus. Kartais jau vėlai atvažiuoja policija, jog iškrapštytų visus laukan, tačiau dažniausiai barai veikia iki tol, kol žmonių juose būna. Nepatikėsit, Arnheme valgėm su Rūtele pušį ;D buvom picerijoj, tai vienas ingredientas buvo „pine“. Užmiršom, ką tai reiškia, tik paskui išsivertėm į lietuvių kalbą ;D tai žodžiu apsivalgėm medžių ;D ir dar Rūtelė pametė pirštines dieną prieš tai ;D ir dar toj parodoj labai galvą susitrenkė ;D bet šiaip tai sekas mums didesnę laiko dalį ;D Aj, grįžtant traukinių stoty teko mažumėle luktelt, nes kažkas traukiniams atsitiko. Tai tada pirmą kartą užuodėm žolės kvapą. DAUG žolės kvapo. Gal iš nervų žmonės rūkyt pradėjo. Negali žinot ;D

Tai taip ir gyvenam.

Zebrioks

2010 02 12

Pradzia pries pradzia

Rutuliuks Las Vegase ;>>

Zebrioks rado tokios pacios dryzuotos spalvos stulpa ;>>

2010 m. vasario 5 d. Kaunas. Studentu 69-508. Rytas prasideda mobiliojo telefono skambučiu. Vyriškas balsas praneša apie galimybę kelionę nukelti į rydieną. Protas nesutinka, širdis minimaliai apsidžiaugia. Širdis bijo kažką praleisti Lietuvoje. O gal paleisti?.. Pietūs. Renku paskutinius daiktus, kemšu į kelionės krepšį, taisau, krepšius! Apie penkta atkeliauja kelionės bičiulė. Vėl kraunam daiktus (po to dar kelis tūkstančius kartu pergalvojam). Neramumas…

Vyriškas balsas telefono ragelyje praneša, kad kelionė prasideda už 15 min.

Mes jau lauke, stebinam praeivius milijonais krepšių, kuriuos netrukus sukišam į mašiną. Kelionė prasideda. Penkios minutės. Kelionė pasibaigia. Užstrigom sniege. Zebras stipruolis ( =D ) pasisiūlo padėti išvaduoti miniautobusiuką iš sniego lavinų. Pajudam vėl!

Ore skraido atsisveikinimo sms’ai. Pakeleiviai tyli! Tamsu. Lietuvos-Lenkijos siena. Stojam, įtarimą sukeliu AŠ! =))))) Gal atrodau kaip vaikas vežamas (pfu pfu pfu) parduot. Taip ir maniau, kad žalias megztukas su bumbuliukais kelionei netinka!

Lenkija. Tamsu. Miegam. Nebemiegam. Renatai šalta! Stojam. Vėl važiuojam. Aplankau visus WC. Nežinau kada pasikeičia paros laikas. Sustoja minibus‘as, atsimerkiu, 2010 m. vasario 6 d., šviesu, pasivaikštom, makštą ištinusioms kojoms, kurios kažkodėl nebetelpa į batus! Paskutinis sustojimas Lenkijoje-Las Vegase!

Eh, vėl susiraitom kėdėse. Atrandam patogesnių ir šiltesnių būdų leisti savo „laisvadienį“. Skaitom Zebro vis tik paimtas knygas, šiaip plepam, valgom, laistom arbatą (kas tam naujam termosui?)... Jau Olandija? Ne, dar Vokietija, sumokam pirmąjį eurą už super duper protingus tūlikus (savo prijobais vertų to euro!).

100 km iki gyvenamos vietos Olandijoje. Pradedam sekti ženklus. Girdėti juokingus gps‘o pranešimus: kairėn, dešinėn, mentai, vėl kairėn, šypsokis fotkina, dešinėn. Ir galiausiai: sveiki pasiekę kvailos kelionės tikslą! Jo gps’as nejuokingai kalbus ir grubokas! Nemandagu pagalvoju! =))))

Namas, kuriame gyvensim, delsiam… Plepam su pakeleiviais lietuviais, tarsi dar norėdamos pristabdyti tris mėnesius nesibaigiančią anglų kalbos paskaitą! Pagaliau durų skambutis nuskamba. Pamojuojam, ne taip ir stipriai kalbiems kelionės pažįstamiems ir pasitinkam kažką Nauja.

Va čia gal ir prasidės pasakojimas, pavadinimu: „Ir dvi merginos trims mėnesiams apsigyveno Olandijoje“ arba „Ir štai Zebras ir Rūteliokas pradėjo ieškoti tulpių“ arba „Tobulos kelionės nuotykiai pagal Rūtelioką ir Zebrioką“ arba „Ir kam tai rūpi, tas praktikos darbas, juk prasidėjo Zebriuko ir Rutuliuko kelionė po Olandiją ir jos apylinkes (Briuselį, Paryžių, Vokietijos pasienius)“... Na čia rinkitės patys. Velniai žino, kaip mes viską dar čia pavadinsim. Tegul pagaliau prasideda pasakojimas!

Rūtelioks

2010 02 07

Kelionė TEN ir kodėl dar nėra tulpių?

Musu garaze langelis, o pro langeli sodelis matos ;>>

Rutelioks ir draugele zuvike ;>>

Zebrioks su draugeliu triusiu savo miestely Duiven :>>

TEN-Olandija, Duiven.
Tikslas-Erasmus praktika vienoje kompanijoje.
Kas-Rūtelė (Rūtelioks) ir Renata (Zebrioks), 4 kurso studentės lietuvaitės.
Kelionės pradžia -2010 02 05 vakaras.

Mikriukas, važiuojantis Anglijon. Mes su Rūtele paskutinės keleivės. Tik įlipus teko išlipti, nes įklimpom Dizaino kieme – juk Lietuvoj žiema. Smagiai prasideda kelionė abi pagalvojom :> Per daug didelių įvykių kelionėj nebuvo. Tik Rūtelė pasieniečiams įtartina pasirodė – paprašė jos paso, bet nieko – praleido. Taigi Lietuva, Lenkija, Vokietija ir mes jau vietoj - Olandija! Pamojavom likusiems keleiviams, jie tik 02 06 naktį pasieks Angliją. Apsidairėm: kur tos tulpės? Žvalgėmės žvalgėmės - kaip nėra, taip nėra. Tik vėliau paaiškėjo, jog jos pradės dygti tik balandį. Aišku, žinojau, kad jos nežydi kiaurus metus, bet bent jau kokią nuotrauką su tulpėm tikėjaus pamatyti ir vidury žiemos. Na, nieko – nemirsiu, turim užtat savo nuosavą sodą dabar! Taip taip, nemeluoju, gyvenam nuosavam name kartu su Joke, senučiuke, kuriai 78 metai, bet kuo puikiausiai kalbančia angliškai. Ir išvis, ji belekokia aktyvistė – tik pavydėt jai jos jėgų.

Gyvenam garaže. Aišku, jis kuo puikiausiai įrengtas. Pamatysit nuotraukose. Turim langą į savo sodelį, tai per jį ir stebėsim tulpių augimą. Dar tam sode gyvena nykštukas, gaidys, kiaušinis ir karts nuo karto prabėga koks katinas, bet šiaip judėjimas nedidelis :>> Ai, pokolkas neturim užuolaidų, tai kaimynai stebi ką veikiam, stengiamės nepersirenginėt naktim prieš langus :>>

Buvom šiandien apžiūrėt apylinkių. Duiven miestukas laaabai nedidelis. Parduotuvės Olandijoj sekmadieniais nedirba, tai ir žmonių sutikom vos kokį 10. Dauguma iš jų su dviračiais. Ir mes turėtumėm iš darbo gauti pora. Šiaip šalta... Tikrai tikėjaus vos ne tulpių atvažiavus :>> Iš tų 10 žmonių 2 buvo maži berniukai, kokių 9 metų, tai klausė mūsų: A jū bičes? ;D Šiaip nelabai angliškai kalbėjo, tai per daug nesigilinom ir vos ne vos jų atsikratėm :>> Norėjom rasti parką, bet pusiaukelėj grįžom atgal – be dviračio tolokai, o be to, šalta. Ryt jau į darbą. 7 val keliamės... Ne atostogaut visgi atvažiavom :>>

Labanakt.
Zebrioks
2010 02 07